tingėti

tingė́ti, tìngi (tìngia), -ė́jo intr. KBII166 K, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; H174, R, R135, MŽ, MŽ177, N, M, L, LL72 bodėtis darbu, veikimu, nepaslinkti: Tingiu, vengiu, sunku mi daryt SD131. Tìngi tu dirbti J. Išsimokino, tìngi dirbt Sn. Tas senis apšepėlis smakros sau tìngi nuskusti JI89. Anas tìngi darban eit JnšM. Čia nėr kas tingi, čia visi dirbam J.Jabl(r.). Tìngi darbuit, krutėt Nmč. Tai tu man taip tingėk! J.Jabl. Kad netingė̃s, bus žmuoj LzŽ. Kas netìngi dirbt, padaro Krm. Kas netìngi, duonos kąsnelį vis turi Ėr. Kas netingė́jo dirbt, gyveno neblogai Dt. Katras dirbo, turėjo, katras nedirbo, tingė́jo, tas nėko neturėjo Lk. Kursai tingi būti darbingu, tas jau nebus išmintingu D.Pošk. Kas netìnga, tas viską moka Akm. Jis tokis krapštukas, netìngi jokio darbo dirbt Ūd. Aš netingė́jau dirbt Drsk. Netìngiu aš nieko, man rankos dirba Sdb. Daba žmonys išmoko tingė́ti Krž. Labai tìngi krutėt darbo [jaunimas] Ml. Tìngia dirbt tavo senis Kp. Pats savo pačią bardavęs, kad tingianti, neverpianti Sln. Pati tìngia, o jį šankina, kad amen! Žlp. Neduok Dieve, kaip tìngi – nėra kaip ir apsakyt apie tokį tinginį Žl. Visi tìngia dirbt – tik gert, ir baigta Pnd. Šiaudo pakelt tingė́jo Mrc. Kad anas tìngi in gyvulius eit Švnč. Tìngiu vest arklių ganyt! Lp. Nagi bites tai aš jau myliu, netìngiu su jom ažsiimt LKT319(Ant). Ataneša uogų kai kada ir namo, bet tìngia rinkt, kai reikia LKT291(Svn). Malkų, visokių pagalių sočiai, tik netingė́t reikia prisimalkaut Krs. Būdavo šieno kiek nori, tik netingė́k pjaut Kp. Jau dabar kas netingė́jo, visi prispjovė [šieno], davė džiovint (nelijo) Slk. Prispešios [šieno], kas netingės Mlk. Kas netìngi, grybių kubilus turi prislėgę Adm. Žiemą snaudalių languos indedam, kada netìngim Kvr. Kas netingė́jo, tai pynė kepeliušį Pb. Kiek netìngi, tiek plaka tą duonos maišymą Kpč. Paminkai, paminkai, netingỹ – geriau kelsis [tešla] Švnč. Aš tìngiu ir pietų virtis Vlkv. Daba tìngiu, neišverdu tei gardžiai [p]PnmŽ. Tìngi sau valgyt pasidaryt, karvę turi, o sūrį perka Pv. Ašiai tìngiu apie svečius trepečiuot Smal. Jis labai netìngi rūpytis: važinėja, žmonėm šneka Pv. Jau tìngi žmones ir kalbėt Drsk. Kad aš baisiai tìngu šnekėti Varn. Tìngiu pasakot Dgp. Tìngi liežuvio apverst Žl. Aš labai netingė́jau gyvenime kalbėt ir dainuot Stk. Vakarą tìngam rašinėti laiškus Užv. Sveikas, netingėjęs atrašyt gero žodžio A.Baran. Tingė́jo mokyties, i liko viena kalkoze prametaleliu Švnč. Tingė́j[o] nueit, ale nuej[o] Rod. Apsisunksiu ir tingė́siu keltis Aln. Pridusau ir klibėtie tìngiu Dkšt. Vai berneli mano, vai jaunasis, netingėkie jaunas užsikelti LLDII141(Vlk). Aš artojaus nenorėjau, pietų neštie tai tingė́jau DrskD138. Taigi netingė́ta, taigi prisisėta daug žalių rūtelių (d.) Slk. Klausykimėg ant galo užmokėjimo teip tarnų gerųjų kaip ir tinginčių̃jų DP384. Piktasis ir tingįs tarne, žinojai, jog pjauju, kame nesėjau, ir renku ten, kame neišbėriau Ch¹Mt25,26. Ir jis bylojo jiemus: – O jūs paikiejie ir tinginčios širdes tikėti BPI404. Nesa tingįjie ir pataikaująjie žmones … šitie ir tą gerą, ką buvo ėmę, piktai pateriojo DP391. O piktasis ir tingįsis tarne DP391. Tokie yr lygūs artojams tingintiems, kurie su didžiu rūpinimu čiepija medžius tūlus, o po tam apie juos mažai atboja MP62. Tinginčiais tapot ant klausymo BtPvŽ5,11. | Joj (katė) tìngi peliaut Dbč. Tìngi iš tvarto eit karvė, ištempt nemožna – tempi tempi Klt. Karvelis tinginys, ultojus, tìngi sau lizdą pasdaryt Dv. Vover, vover, netingėk, su kiškeliu šokinėk! Gž. | prk.: O teip ta šventa sėkla puola pas kelią, pas … tinginčią širdį tavo MP100. ^ Teip jau tìngiu, kad ir tingė́t tìngiu Gršk. Jei tingi dirbt, tingėk ir valgyt Auk. Tìngiu dirbt, tìngiu dirbt, netìngiu tekėt Šl. Kad netingėsi, tai ir turėsi LTR(Jz, Pšl). Tingėk, bet nežiopsok J.Jabl. Tingėk, ale judėk Sln. Tingi keltis kai meška iš laužo Sln. Tingi kap meška pasijudint LTR(Švnč). Jis tìngi kaip meitėlis Snt. Kad tu ir tìngi kai pelų maišas Mrj. Jis tìngi kai vilkas Mrj. Šiandie tìngiu kai šuo – vakar vienas lupau lugau (nešiojau) maišus Erž. Tìngi visi kaip velniai – iš kur gerai gyvens Sug. Tìngi kaip velnias dirbt i kalba savo (atsikalbinėja) Mžš. Tìngi kaip ubago rimbas Lkš.

tingė́tinai adv.: Tingė́tinai, nepaslinktinai I. tinginčiai adv.: Tinginčiai priimam ir klausom švento mokslo Jo MP100. | refl. impers. NdŽ, DŽ, Dglš: Aušta, al da teip tìngiasi keltis Mžš. Reikia eit, kad ir labai tìngias Sb. Ale kas yr, kad šiandie tìngis Mlk. Man seniau tingė́davos velėt rūbai Ds. Man tingė́jos [mokytis] Krč.